Proceso dienoraštis

Muilo skulptūros gamybą pradėjau 2023 metų pradžioje. Tik 2024 m. pradėjau rašyti dienoraštį, iki tol dokumentavau procesą nuotraukomis.

Nuo pat pradžių žinojau, kad noriu sukurti savo repliką. Ilgai buvau užtikrinta, kad rinksiu stiklo atliekas, bandysiu kurti skulptūrą iš jo. Stiklas atrodė logiška medžiaga, bet ir dabar atsimenu, kad galvoje nebuvo ramybės, jaučiau, kad pasirinkau banalų variantą.

Vakare sėdėjau prie kompiuterio ir ieškojausi alternatyvių variantų. Prie kiekvienos surastos medžiagos dariausi PRO‘S ir CON‘S sąrašą. Grįžo draugas iš darbo, pasiėmė mano sąrašą ir pradėjo skaityti. Po poros minučių tylos pasakė: „Muilas?“. Atsakiau, kad čia nesąmonės, tiesiog rašiausi viską, ką randu.

„Bet gal muilas visai faina?“. Šie žodžiai buvo esminiai.

Stipriai atsispyriau nuo muilo, atrodė, kad darbas pats susidėjo į vietas. Iškart žinojau, kad noriu eksponuoti skulptūrą tualete. Taip pat turėjau idėją susisiekti su Vilniaus barais, galbūt leistų pasieksponuoti jų tualetuose.

Nenoriu išsiplėsti ties praėjusia kūrinio idėja, nes ji jau stipriai pasikeitė. Šį pasikeitimą nulėmė emocija, kuria norėjau kalbėtis. Tuo metu tai buvo pyktis, šiek tiek nevilties. Pradėjus kurti skulptūrą supratau, kad turiu į kūrinį žiūrėti jautriau, nenoriu ant visų rėkti ir priekaištauti.

Pristačiau idėją dėstytojams, prašiau draugų nuomonės. Taip per pažįstamus gavau lietuvių dailininko ir skulptoriaus Martyno Gaubo kontaktus, konsultavausi su juo (konsultacija vyko 2023.04.06).

Pačioje pradžioje turėjau idėją maišyti muilą su krakmolu. Prisižiūrėjau įvairių tutorial‘ų, eksperimentavau. Nieko gero nesigavo.

Po to pirkausi vielą (regztas tinklas), reples. Norėjau apsivyti save viela ir su makroflex putomis išpuršti savo formą.

Gerai, kad vieną dieną pas mane į studiją užėjo studijos kaimynė, menininkė Eglė Narbutaitė. Ji apžiūrėjo darbą, išklausė idėją ir pasiūlė pjaustyti formą iš putplasčio.

Šiame etape idėja buvo išsipjaustyti savo formą ir ją aplipdyti pusiau išlydyta muilo baze. Jos tekstūra primena tirštą manų košę. Namuose buvau tai pasibandžiusi, galvojau pavyks, bet...

Pusiau išlydyta muilo bazė, kad ir kiek lauktum, nesudžiūva/nesustingsta į vientisą ir tvirtą formą.

Tada sugalvojau apsilipdyti save gipso tvarsčiu. Putplasčio išpjovą įdėjau į gipso tvarsčio formą. Pilnai išlydytą muilą supyliau į tarpą. Taip būtų susitaupę muilo, skulptūra svertų mažiau. Kaip ir pavyko, tačiau sunku apskaičiuoti koks gausis storis, reikia grandyti, skaptuoti putplastį nuo muilo.

Prieš tai torsas buvo tuščiaviduris. Šiuo metu jis užpildytas muilu. Tai buvo būtina, kad galėčiau sudėti vidinę armatūrą.

Antrą kartą lipdėm galvą. Pirmoji nukrito veidu žemyn ir stipriai susipaudė. Niekaip nebūtų pavykę išgelbėti.

Taip pat torsas, įdėtas į šaldytuvo šaldymo kamerą, kad pagreitinti muilo stingimą.

Su tuo užsibaigė 2023m. darbai. Kaip ir...

Pildžiau paraišką gauti finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos studentų tyrimams vasaros metu. Nepavyko.

Tačiau dėstytojas ir dabartinio tyrimo vadovas Arturas Bukauskas padrąsino, kad pildyčiau ir studentų tyrimams semestrų metu. Čia jau pavyko!

Tikrasis dienoraštis (ir kartais nuotraukos)

2024.01.06

Lipdžiau pėdas ir nepavyko. Kirpdama gipso tvarstį supanikavau, jis nesikirpo, nes buvo per šlapias. Nušalau kojas ir nebeturėjau kantrybės, todėl susinervinusi viską nusiplėšiau. Teks bandyti dar kartą.

02.03

Draugas aplipdė man kojas (maždaug nuo bambos iki čiurnų). Iš pradžių nebuvo taip sudėtinga, bet atvėsus gipso tvarsčiui pasidarė šalta. Greitai pradėjo skaudėti padus, nes stovėjau ant plytelių. Po maždaug valandos stovėjimo jaučiausi lyg transo būsenoje, nejaučiau kojų ir stovėjimo. Kartais pažiūrėdavau į pėdas, kurios buvo tamsiai violetinės spalvos. Tada išsigąsdavau, atrodė, kad skausmas stipresnis. Kelis kartus buvau arti apalpimo.

Po maždaug dviejų valandų nebegalėjau, paprašiau, kad nuimtume gipso formą. Nors ir nusiskutau kojas, matyt liko keli plaukeliai. Viskas buvo labai skausminga, bet pavyko!

02.12

Antrą kartą lipdžiausi pėdas. Nusprendžiau neprašyti draugo pagalbos, tai buvo šiek tiek sudėtinga. Pėdos nuo gipso labai išsausėjo, suskilinėjo, bet pavyko. Nusiėmiau gipsą ir pusdieniui palikau džiūti. Vakare sujungiau jas su kojomis.

02.13

Gerą pusdienį pjausčiau muilo bazę į mažus gabaliukus (iš viso 26kg).

Naktį, su draugo pagalba, apklijavom kojas įvairiom medžiagom: lipniomis juostomis, maistine plėvele, šiuklšių maišais.. Pradėjom lydyti ir pilti muilą į formą. Dešinė koja buvo pilnai sandari, o kairė sukėlė daug problemų, visas muilas išbėgdavo. Klijavom viską, dar stipriau sandarinom kairę koją. Galiausiai pavyko kairę koją užpildyti iki čiurnos. Palikome muilą atvėsti per naktį (tuo metu jau buvo apie 3h nakties). Atsikėliau anksti ir tęsiau darbus.

03.03

Nuo kojų nuiminėjau lipnias juostas ir gipso tvarstį. Keista, nes praėjus tiek laiko jau nebesuvokiau, kad čia mano kojos. Nejauku ir tai, kad jaučiausi lyg per prievartą kažką nurenginėju. Plyštančio gipso tvarsčio garsas toks pat kaip plyštančių rūbų.

Jau anksčiau supratau, bet šiandien pasitvirtino, kad kojos pačios nestovės. Šiek tiek juokinga, kad silpniausia vieta buvo čiurna, per ją ir nulūžo pėda nuo kojos. Kitą pėdą taip pat nupjoviau, nebuvo prasmės palikti.

Su draugo pagalba ištempiau ~24kg svorio kojas į kiemą, kad su laistymo žarna nupjaučiau gipso sluoksnį nuo muilo. Turėjom keistai atrodyti. Plaunant kalbėjomės, kad niekaip nepavyks pastatyti skulptūros, teks guldyti kūno dalis ant stalo. Nesigavo taip, kaip tikėjausi...

03.04

Jaučiu labai daug nerimo ir nežinau ar reikia tuo dalintis. Pilna galva minčių apie tai, jog nenusipelniau finansavimo, projektas ir skulptūra nesigauna, todėl yra niekinis, nevertingas. Atrodo, kad galėjau geriau, reikėjo labiau pasistengti.

Dabar esu etape, kai turiu pradėti antrą tyrimo dalį- skulptūros eksponavimą. Kaip ir rašiau prieš tai, eksponavimas turėjo būti kitoks, norėjau, kad stovėtų. Vakar ir šiandien kalbuosi su draugais, prašau jų minčių ir idėjų. Pavargau nuo nesėkmių.

Reikėtų pasikalbėti ir pasitarti su tyrimo vadovu, bet atidėlioju, nes bijau, kad ir jis nusivils mano darbu.

03.17

Trečiadienį susisiekiau su "Ribologija", ne pelno siekiančia organizacija. Jų misija- seksualinio smurto prevencija, kalbėtis ir gilinti žmonių supratimą apie ribas, kūno integralumą. Šios temos labai siejasi su mano projektu. Rytoj turime suplanuotą online pokalbį. Stipriai jaudinuosi, bet nekantrauju išgirsti įžvalgas ir nuomonę, galbūt gausiu idėjų kaip sustiprinti skulptūros žinutę.

Geros žinios tos, kad jau gavau išorinį skulptūros sutvirtinimą/pakabą. Per draugus, pažįstamus radau žmogų, kuris viską sulitavo. SKULPTŪRA VIS DĖLTO TURĖTŲ STOVĖTI! Šiandien studijoje spręndžiau kaip ją tvirtai pastatyti.

03.21

Nusipirkau PVC vamzdžių, juos supjausčiau ir įstatysiu į vietas, kur kūno dalys "kabinsis" ant išorinio sutvirtinimo. Be vamzdžių kūno dalys kabintųsi tiesiai ant metalo "kabliukų", kurie galbūt išplėštų/perpjautų muilą.

Įstatant PVC vamzdį į apatinę kūno dalį nulūžo viena koja. Nėra labai blogai, bet teko nupjauti ir kitą. Dabar galėsiu sudėti armatūrą į kojų vidų. Kaip ir gerai, bus tvirčiau, bet vis tiek truputį nesmagu.

03.22

Sudėjau armatūrą į kojų vidų. Pabandėm su draugu pastatyti ir PAVYKO! KOJOS STOVI PAČIOS!

Į skulptūrą įdėjau dar 2 vamzdžius. Maženį įsukau į galvą (per kaklą), o didesnį į torsą. Mažesnis įlenda į didesnį ir torsas su galva stabiliai stovi.

03.24

Įstačiau vamzdį į torsą (maždaug tarp menčių). Nors ir prisipirkau keisčiausių matavimo įrankių, labai ilgai matavau ir skaičiavau atstumus, bet... Torsas kabo 10cm per aukštai. KAIP TAIP?! Bent jau viskas stovi stabiliai...

Teko užlieti skylę muilu.

03.30

Antrą kartą įstatinėjau vamzdį į torsą ir vėl apsiskaičiavau. Torsas 4cm per aukštai. Nuoširdžiai stebiuosi savo gebėjimais išmatuoti atstumus.

Vis dėlto norėjau pabandyti pirmą kartą eksponuoti skulptūrą gimtajame mieste, Radviliškyje. Saugiau supakavom ir parsivežėm visas kūno dalis. Norėjau eksponuoti antrą Velykų dieną (04.01), bet šiandien supratau, kad per daug skubu, nieko nepasiruošiau. Trumpai pasinervinau, papykau ir paverkiau. Bandysiu eksponuoti skulptūrą Vilniuje. Po to suplanavau eksponavimą Radviliškyje ir Šiauliuose (jei pavyks, tai 12, 13 ir 14d.).